Kaip „Alesea“ diegia DI ir „IoT“ į kabelių tiekimo grandinę

Kaip teigia „Alesea“ Europos padalinio vadovė Ornelos Heyraud, ši platforma buvo sukurta sprendžiant problemą, su kuria sektorius susiduria jau dešimtmečius. „Kabelių ritės yra vertingas turtas, tačiau statybvietėje jos ne visada vertinamos kaip tokios: jos perkeliamos, sandėliuojamos, pamirštamos, o kartais ir dingsta keliaujant iš sandėlių į statybvietes. „Skaitmeninių sprendimų pritaikymas inventoriaus apyvartai jau nebėra tik pageidaujamas dalykas – tai būtina sąlyga tinklo statybos projekte.“

Daugiau nei sekimas: techninės įrangos prijungimas

„Alesea“ pasiūlymo esmė: „IoT“ įrenginių grupėje kiekvienas įrenginys būtų suprojektuotas kaip montuojamas tiesiogiai ant stebimų objektų arba šalia jų. Šie įrenginiai realiuoju laiku fiksuoja objektų buvimo vietą, judėjimą ir aplinkos sąlygas, pvz., drėgmę ir temperatūrą, nuolat perduoda šiuos duomenis platformai. Rezultatas – ne tik žemėlapis, kuriame nurodoma kiekvienos ritės vieta, bet ir gyvas vietos vaizdas realiuoju laiku: kurios spintos aktyviai naudojamos, kiek užpildytos laikymo vietos, kiek yra atsargų, taip pat kur formuojasi spūstys ir kyla vėlavimo grėsmė.

„Techninė įranga yra pagrindas, tačiau sistemos vertę lemia tai, kas vėliau daroma su duomenimis“, – sako Ornela. „Žinoti, kur yra ritė, svarbu, tačiau žinojimas, kada numatyti kitą pristatymą, kada – panaudotų ričių paėmimą, arba žinojimas, kad inventoriaus eksploatacijos ciklas artėja prie pabaigos, iš tiesų lemia veiklos sąnaudų sumažinimą“.

Duomenų pavertimas sprendimais naudojant DI ir verslo analitiką

Būtent dėl to svarbus „Alesea“ verslo analitikos lygmuo. Platformoje statybvietės duomenys surenkami ir paverčiami į suvestines, perspėjamuosius pranešimus bei prognozes, kuriais projektų vadovai ir logistikos srities darbuotojai gali tiesiogiai pasinaudoti. Darbuotojams nereikia pasikliauti savo pačių skaičiavimu ar duomenimis iš daugybės failų, jie gauna nuolat atnaujinamas apžvalgas: inventoriaus kiekis, kiek jo panaudota, kiek pažengę darbai objekte.

Vienas iš akivaizdžiausių privalumų – galimybė realiuoju laiku įvertinti atsargas. Kadangi likę medžiagų kiekiai matomi realiuoju laiku, nelaikomas nereikalingas kabelis: darbuotojai gali tiksliai matyti, ką turi, ir išsiųsti medžiagas į tą vietą, kur jos iš tikrųjų reikalingos, sumažėja atliekų ir mažiau naujų užsakymų. Taip veikia prognozavimo funkcijos, skirtos perspėti, kad atsargos baigiasi arba kad įranga naudojama ne taip, kaip numatyta, – todėl problemas galima išspręsti ir išvengti brangiai kainuojančių prastovų.

Nauda, kurią teikia matomumas, neapsiriboja tik lauko matymu. Tos įžvalgos, kuriomis projektų vadovai ir logistikos grupės remiasi vykdydami kasdienę veiklą, suteikia vadovybei duomenimis pagrįstą pagrindą aukštesnio lygio sprendimams priimti – nuo išteklių paskirstymo įgyvendinant projektus, iki investicijų planavimo ir viso projektų portfelio rezultatų vertinimo.

Buitinių paslaugų įmonėms ir projektavimo, pirkimų ir statybos rangovams, vienu metu turintiems kelias statybvietes – tai dažnas atvejis tiesiant Šiaurės šalių elektros tinklus ir jungtis – perėjimas nuo reaguojančio prie aktyvaus valdymo gali iš esmės pakeisti projekto ekonominius rodiklius, sumažinti įrenginių prastovų laiką ir pagerinti tiekimo planavimą.

Tvarumas yra integruotas į platformą, o ne pridėtas atskirai

„Alesea“ požiūriu, skaitmeninimas ir tvarumas yra du to paties tikslo veiksniai. Platformos „Clepath“ modulis buvo sukurtas specialiai tam, kad įmonės galėtų įvertinti savo logistikos ir turto valdymo veiklos poveikį aplinkai. Šis modulis generuoja struktūrizuotas išmetamųjų teršalų ataskaitas, kurios gali padėti siekti tiek vidaus tvarumo tikslų, tiek laikytis išorinių ataskaitų teikimo reikalavimų.

„Tvarumas neturi būti tik atskiras punktas ataskaitoje, rengiamoje metų pabaigoje“, – pažymi Ornela. „Tvarumas turi būti išmatuojamas, nuolatinis ir susietas su tais pačiais veiklos duomenimis, kuriais jau remiantis priimami kasdieniai sprendimai. Šis principas yra „Clepath“ pagrindas: ta pati informacija, kuri padeda efektyviau valdyti objektą, taip pat leidžia sužinoti, kiek CO₂ sutaupėte, išvengti nereikalingo transportavimo, sumažinti tuščių statinių vežimo reisų skaičių arba optimizuoti pakartotinį naudojimą vietoj atliekų šalinimo“.

Panaši logika taip pat taikoma ir kitiems fiziniams ištekliams valdyti projekto pabaigoje. Grįžtamoji logistika – t. y. ričių ir įrangos surinkimo, sukaupimo ir perskirstymo, užbaigus darbus vietoje, planavimas – vis dažniau laikomas tvarumo siekimo proceso dalimi, o ne antraeile veiklos užduotimi, nes padeda sumažinti tiek atliekų kiekį, tiek teršalus, susidarančius dėl nereikalingo transportavimo.

„Alesea“ nuostatos atspindi platesnį pokytį visame energetikos infrastruktūros sektoriuje: efektyvumo ir tvarumo siekiai vis labiau susilieja, ir abiem jiems pasiekti vis dažniau reikalingi tie patys duomenys. Tinklo operatoriams ir rangovams, kurie susiduria su mažesniu biudžetu, griežtesniais išmetamų teršalų kiekiui taikomais reikalavimais ir sudėtingesne logistika, efektyvumo siekių neatskyrimas nuo tvarumo žada konkurencinį pranašumą.

Jei norite sužinoti daugiau, kaip „Alesea“ „IoT“ ir DI sprendimai gali padėti jums įgyvendinti projektą, susisiekite su „Alesea“ komercijos grupe:

• Ornella Heyraud | [email protected]
• Matteo Dalla Via | [email protected]
• Luca Morlacchini | [email protected]